<< | >>

           Repeticijose mokoma teatro abėcėlės. Žaisdami įvairius teatrinius žaidimus, darydami pratimus, jaunieji artistai skatinami pasitelkti savo paties vaizduotę, fantaziją, logiką, pojūčius, sukaupti dėmesį. Pradedant nuo mokymosi pereiti sceną, užduotys palaipsniui sunkinamos iki savarankiškų  etiudų kūrimo, - individualių ir grupinių. Stengiamasi, kad vaikai pajaustų kūrybos džiaugsmą, sudaromos sąlygos save išreikšti visuose darbo etapuose ir nepaversti repeticijų nuobodžiomis treniruotėmis. Scena tarsi aikštė, kurioje artistai žaidžia, klysta, atranda save ir kitą pasaulį. Pagrindinis darbo principas – žaidimas, etiudai ir rūpestis, kaip repeticijose ir spektakliuose „išvalyti“ galvas nuo steorotipų, tuščių frazių ir melo.
           Režisierius šiose repeticijose nėra tas asmuo, kuris viską žino ir išmano. Ieškojimų ir suradimų džiaugsmą reikia patirti visiems kartu. Renkant repertuarą, galvojama ne vien apie rezultatą – spektaklį, bet ir apie auklėjamąją viso darbo prasmę. Spektaklio rinkimosi kriterijai šie: ar kūrinys aktualus, įdomus, artimas ir ar jaudina pačius atlikėjus bei būsimuosius žiūrovus, ar jis yra sceniškas, vizualus, ar tinka esamo kolektyvo sudėčiai, amžiui. Gausiausią „Atžalyno“ repertuaro dalį sudaro lietuvių autorių kūriniai. Vaikams skirtų pjesių trūkumą bandoma spręsti inscenizuojant ir kuriant scenarijus.
           Vienuose spektakliuose didelė reikšmė, dėmesys teikiamas žodžiui, o kituose tekstą keičia judesys, muzikos ritmas, šviesos efektai, improvizaciniai atžalyniečių ieškojimai. Apie „Atžalyno“ spektaklius parašyta daug gerų žodžių rajono ir respublikinėje spaudoje.
           Į „Atžalyno“ teatrą vaikai priimami kiekvieną rudenį atrankos būdu. Dauguma jų lanko „Atžalyną“ tol, kol baigia mokyklą. Tie , kurie galvoja, kad artisto duona yra lengva, vien tik gėlės ir aplodismentai, pajutę įtemptą repeticijų grafiką, išeina. Lieka ištvermingiausieji, tie, kas jaučia, kad tai jiems įdomu. Nors specialiai vaikai nėra ruošiami tolimesnei teatrinei veiklai, tačiau keletas atžalyniečių pasirinko teatro profesionalų kelią. Buvęs atžalynietis Tomas Mockus dirba garsiame Maskvos teatre pas rusų režisierių Piotrą Fomenko, Aušra Pukelytė  - Vilniaus Jaunimo teatro aktorė - vaidina Eimunto Nekrošiaus spektakliuose .

           „Atžalyno“ teatras – tai ne vien repeticijos ir spektakliai. Tai atskiras pasaulėlis su savo džiaugsmais, rūpesčiais, sėkmėm ir nesėkmėm, su savo tradicijomis.